Rama gėnjen, Kina s'do financoj rrugėn e Arbėrit sepse s'ėshtė nė planin europian

Kina do financoj vetėm projektet nėn Planin Europian tė Transportit, dhe rruga e Arbėrit nuk ėshtė nė kėtė plan. Sinqerisht nuk kuptoj pse Rama gėnjen kaq trashė, dhe mė e keqja e bėn me vetėdije pėr tė disinformuar popullin e vet. Mė poshtė tė dhėnat pėrkatėse pėr rrugėt dhe korridoret qė do ndėrtohen (ose janė ndėrtuar) nė rajonin tonė.

Rama i paaftė tė gjej fonde tė huaja, nxjerr dhjamė nga pleshti (shqipot)

As njė tė miliontėn e fondeve ndėrkombėtare qė pat siguruar Berisha (ose Nano para tij), nė tė njėjtėn periudhė tė mandatit tė parė, nuk ka gjetur Rama sot. Natyrisht, kush kreditor i huaj ka luajtur mendsh t'i japė fonde Ramės e Metės? Askush! Rama ėshtė kasapi mė i madh i parasė publike nė planet, Meta nė ēdo regjim nė botė do ishte nė burg.

Stop korrupsionit!

Nga Frank Shkreli

Kėtė javė, Dita Ndėrkombėtare kundėr korrupcionit tėrhoqi vėmendjen e udhėheqsve tė lartė botėrorė, pėrfshirė Sekretarin e Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, (OKB) Ban Ki Moon dhe tė Sekretarit amerikan tė Shtetit, John Kerry, si dhe organizatave ndėrkombėtare jo qeveritare qė merren me luftėn kundėr korrupsionit, siē ėshtė Transparency International.

Rama njė analfabet, tani Revolucionin Kulturor tė Maos edhe nė arsim

Nuk e di mbi ēfarė morali vepron kur thotė se do reformoj arsimin, kur pėr vete s'ka bėrė asnjė klasė ose kualifikim pas-universitar qė nga koha kur mbaroi (1986) tė ashtuquajturin institut tė arteve tė realizmit socialist. Ishte e vetmja shkollė nė Shqipėrinė komuniste qė mbante zgjatimin ideologjik "e realizmit socialist".

Lufta e ftohtė mes Ramės e Metės mban lart grafikun e korrupsionit

Nė njė bashkėqeverisje pa kokėēarje pėr shkak tė numrave tė bollshėm nė parlament, Rama e Meta duket se tani mendojnė mė shumė pėr tė ardhmen se qeverisjen aktuale. Ndėrsa e kanė mbledhur mendjen se ky mandat qeverisės do shkoj lėmuar, falė suportit tė madh parlamentar, ata nuk e kanė tė qartė si do jetė e nesėrmja (pas tre vjetėsh).

Humb Rusia, humb Serbia!

Nga Frank Shkreli

Rusia njoftoi se po heqė dorė nga ndėrtimi i  tė ashtuquajturit  projekti i gazsjellėsit jugor, vendim ky qė po cilėsohet nga ekspertėt dhe analistėt si njė humbje diplomatike dhe ekonomike pėr Moskėn, e i cili njėkohėsisht ka shqetsuar shumė edhe aleaten e saj  tė ngushtė nė Ballkan, Serbinė.

29 Nėntori s'ka pse i lihet as Enverit, as Edverit e as Delir Metės

Kombet e popujt identifikohen (provohen) nė luftė, ky ėshtė parimi universal, dhe nė kėtė aspekt njė nga surprizat e Luftės sė Dytė Botėrore, sipas historianėve e analistėve tė Luftės sė Dytė, ishte rezistenca e shqiptarėve.

A ishte Qemal Stafa viktimė e ndeshjes sė komunistėve jugosllavė vs. shqiptarė

Qemal Stafa ishte dibran me origjinė. Familja e tij ishte vendosur nė Elbasan nė fillim tė viteve 1900 pėr shkak tė represionit serb. I jati Qemalit ishte njė ushtarak i lartė i mbreterisė sė Zogut, ndėrsa Qemali nė vetvete synonte tė bėhej jurist, por s'mundi tė vijonte shkollėn nė Firence sepse arrestohet nė Shqipėri si komunist nė mes tė viteve '30.

Gėzuar dhe pėr shumė vjetė 28 Nėntori

Nga Frank Shkreli

Bota qė kur ėshtė zenė, Shqipėria gjallė ka qėnė, ka thėnė Naim Frashėri. Dhe gjithnjė gjallė do tė jetė! 102 vjetė Shqipėri! Mė nė fund nė liri! Shpallja e Pavarėsisė ėshtė festa mė e madhe e ēdo kombi, e sidomos pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt, ndonėse ajo erdhi pas disa shekuj nėn Perandorinė osmane, pushtimesh tė huaja dhe vuajtjesh tė mbrendshme.

Rama frikacak, s'ja mbajti tė kapė demin nga brirėt, u mjaftua me bishtin

Protesta e djeshme masive nė Tiranė ishte indikatori mė korrekt i kėsaj kontradikte. Mesazhi ishte i qartė: Shqipėria sot s'ka kryeministėr.
Tė ashtuquajturat reforma e punė qė ka ndėrmarrė Rama nuk janė pėr pozicionin e kryeministrit, jane ēėshtje tė pushtetit lokal ose niveleve e hallkave inferiore, por aspak detyrė e njė kryetari qeverie.

Bravo PDK-LDK nė Kosovė, edhe nė Shqipėri PS-PD tė bėjnė koalicion qeveritar

Duhet tė flasim hapur, s'duhet tė kemi tabu, duhet pranuar se demokracia nė Shqipėri ka dėshtuar, dhe pėr shkak tė saj po vihet nė dyshim aftėsia e shqiptarėve pėr tu vetėqeverisur. Duhet tė bindemi, kjo nuk ėshtė demokraci, ndoshta demono-kraci (burokraci demonėsh)..., ēdo etiketim mund t'i shkonte, por kurrė demokraci.

Tė drejtat e njeriut dhe politika e jashtme

Nga Frank Shkreli

Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e tyre perėndimorė pėr njė kohė tė gjatė e kanė konsideruar mbėshtetjen dhe mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė demokracisė si njė pjesė tė pandarė tė politikės sė tyre tė jashtme. Sidomos, Shtetet e Bashkuara e kanė promovuar mbėshtetjen e tyre ndaj tė drejtave tė njeriut kudo nė botė, si njė pjesė thelbėsore tė politikės sė jashtme amerikane, nė pėrputhje jo vetėm me Kushtetutėn e Amerikės por edhe me Deklaratėn Universale tė Drejtave tė Njeriut.

Ky 29 nėntor si 1944-s, pa bukė, pa opozitė, me Edverin, e Serbinė aleate

Bar do hamė por parimet nuk i shkelim", kjo thėnie e arkivės klasike tė Enver Hoxhės, duket se sot ėshte lajtmotivi i ditės. Ky nėntor i 70-tė i ēlirimit tė vendit duket se do evokoj natyrshėm nėntorin e 1944-s, krizėn e bukės dhe Enver Hoxhėn.

Nė Serbi nuk shihet ē'thua ditėn, por ē'bėn natėn (Rama dakort pėr konfederatė)

Nė ditėt nė vijim gjėrat do vijojnė tė zbardhen, ndoshta nga veprime indirekte, por duket se vizita e Ramės nė Serbi s'ka qenė aq kot, aq pa protokoll, apo aq historike siē propogandohet. Duket se ēdo gjė ėshtė kurdisur mė parė, kalkuluar e pėrpunuar deri nė detaje, dhe tė dy palėt mund tė jenė pjesė e lojės.

Vizita e Ramės vetėm rregulloi imazhin ndėrkombėtarė tė Serbisė, kaq

Pavarėsisht romantizmit demode-bajat (alla luftė e ftohtė) qė Rama e mediat e tij (Sokol Palla e Mero Boza) po pėrpiqen tė shpėrndajnė, duke e krahasuar Ramėn nė mėnyrė groteske me Enver Hoxhėn nė perballjet nė Moskė e Pasha Liman, vizita pa kuptim (kot-mė-kot) e Ramės nė Serbi, s'bėri gjė tjetėr vetėm korrektoi imazhin kafshėror ndėrkombėtarė serb pas ndeshjes (turp-e-faqja-e-zezė) qė ata i ofruan njerėzimit. Kaq, asgjė tjetėr nė aspektin ndėrkombėtarė nuk solli vizita, bota kaq ka parė, qė qeveria serbe nuk qenka ajo e stadiumit tė Beogradit.
| 1 | 2 | 3 | ...| 132 | 133 | 134 | Tjetra»