Rama frikacak, s'ja mbajti tė kapė demin nga brirėt, u mjaftua me bishtin

Protesta e djeshme masive nė Tiranė ishte indikatori mė korrekt i kėsaj kontradikte. Mesazhi ishte i qartė: Shqipėria sot s'ka kryeministėr.
Tė ashtuquajturat reforma e punė qė ka ndėrmarrė Rama nuk janė pėr pozicionin e kryeministrit, jane ēėshtje tė pushtetit lokal ose niveleve e hallkave inferiore, por aspak detyrė e njė kryetari qeverie.

Bravo PDK-LDK nė Kosovė, edhe nė Shqipėri PS-PD tė bėjnė koalicion qeveritar

Duhet tė flasim hapur, s'duhet tė kemi tabu, duhet pranuar se demokracia nė Shqipėri ka dėshtuar, dhe pėr shkak tė saj po vihet nė dyshim aftėsia e shqiptarėve pėr tu vetėqeverisur. Duhet tė bindemi, kjo nuk ėshtė demokraci, ndoshta demono-kraci (burokraci demonėsh)..., ēdo etiketim mund t'i shkonte, por kurrė demokraci.

Tė drejtat e njeriut dhe politika e jashtme

Nga Frank Shkreli

Shtetet e Bashkuara dhe aleatėt e tyre perėndimorė pėr njė kohė tė gjatė e kanė konsideruar mbėshtetjen dhe mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė demokracisė si njė pjesė tė pandarė tė politikės sė tyre tė jashtme. Sidomos, Shtetet e Bashkuara e kanė promovuar mbėshtetjen e tyre ndaj tė drejtave tė njeriut kudo nė botė, si njė pjesė thelbėsore tė politikės sė jashtme amerikane, nė pėrputhje jo vetėm me Kushtetutėn e Amerikės por edhe me Deklaratėn Universale tė Drejtave tė Njeriut.

Ky 29 nėntor si 1944-s, pa bukė, pa opozitė, me Edverin, e Serbinė aleate

Bar do hamė por parimet nuk i shkelim", kjo thėnie e arkivės klasike tė Enver Hoxhės, duket se sot ėshte lajtmotivi i ditės. Ky nėntor i 70-tė i ēlirimit tė vendit duket se do evokoj natyrshėm nėntorin e 1944-s, krizėn e bukės dhe Enver Hoxhėn.

Nė Serbi nuk shihet ē'thua ditėn, por ē'bėn natėn (Rama dakort pėr konfederatė)

Nė ditėt nė vijim gjėrat do vijojnė tė zbardhen, ndoshta nga veprime indirekte, por duket se vizita e Ramės nė Serbi s'ka qenė aq kot, aq pa protokoll, apo aq historike siē propogandohet. Duket se ēdo gjė ėshtė kurdisur mė parė, kalkuluar e pėrpunuar deri nė detaje, dhe tė dy palėt mund tė jenė pjesė e lojės.

Vizita e Ramės vetėm rregulloi imazhin ndėrkombėtarė tė Serbisė, kaq

Pavarėsisht romantizmit demode-bajat (alla luftė e ftohtė) qė Rama e mediat e tij (Sokol Palla e Mero Boza) po pėrpiqen tė shpėrndajnė, duke e krahasuar Ramėn nė mėnyrė groteske me Enver Hoxhėn nė perballjet nė Moskė e Pasha Liman, vizita pa kuptim (kot-mė-kot) e Ramės nė Serbi, s'bėri gjė tjetėr vetėm korrektoi imazhin kafshėror ndėrkombėtarė serb pas ndeshjes (turp-e-faqja-e-zezė) qė ata i ofruan njerėzimit. Kaq, asgjė tjetėr nė aspektin ndėrkombėtarė nuk solli vizita, bota kaq ka parė, qė qeveria serbe nuk qenka ajo e stadiumit tė Beogradit.

Europa pėrsėri kurvė me shqiptarėt, pėr Rusinė dėrgon Ramėn mish pėr top nė Serbi

Vizita e "mishit..." nuk sjell asnjė benefit pėr Shqipėrinė, bėhet pėr Europėn skile, qė vijon tė sakrifikoj shqiptarėt pėr serbėt tash 100 vjet, dhe pėrsėri pėr tė njejtėn histori (motiv) tė lashtė, tė evitoj Rusine nė Ballkan, dmth nga vetja, tė mos e ketė pėrballė.

Rama nė Serbi pėrfaqėson komunitetin e vogėl ortodoks, jo Shqipėrinė

Ndėrsa ėshtė evidente se dikush nė Europė ka budallepsur zdapin nė krye tė qeverisė shqiptare pėr kėtė vizitė tė kotė nė Serbi, nė shkėmbim (ndoshta) tė ndonjė favori personal (pse jo dhe para nėn dorė), problemi ėshtė se llogaritė janė bėrė pa zgjuarsi, pasi Rama i pėrket grupimit ortodoks (7% tė popullsisė), besim fetar qė kanė dhe serbėt.

Republikanėt triumfojnė anė e mbanė Shteteve tė Bashkuara

Nga Frank Shkreli

Tė marten, mė 4 nėntor nė Shtetet e Bashkuara u mbajtėn zgjedhjet gjysėm-mandat pėr 36 vende nga 100-anėtarėt qė ka Senati Amerikan dhe pėr tė gjithė ligjvensit nė Dhomėn e Pėrfaqsuesve tė Kongresit amerikan. Anėtarėt e Senatit zgjidhen ēdo gjashtė vjetė dhe kandidatėt pėr anėtarė tė Dhomės sė Pėrfaqsuesve tė Kongresit amerikan pėrballen me votuesit ēdo dy vjetė.

Vizita e Ramės nė Beograd ndihmon Serbinė pėr BE, jo ne!

Arithmetika (me gishta) e Ramės nė kėtė histori ėshtė jo vetėm bruto (e trashė), por mbi tė gjitha e dėmshme pėr anėtarėsimin tonė nė BE. Kalemi i Ramės s'ka saktėsi, kurrė s'ka patur (si i poshtmi), instikti i tij gjithmonė ka rezultuar gabim.

Reforma nė energji, ose furēa, llustra, bojatisja e rradhės e Ramės

Si ēdo gjė tjetėr e Ramės edhe kjo ėshtė fallco, si fasadat qė lyente dikur me bojė. Ky ėshtė problemi mė i madh i Ramės qė do i sjell dėshtimin, ēdo punė e bėn vetėm nė aparencė, sa pėr sy e faqe, s'ka filozofi, s'ka forcė tė shkoj pėrtej sipėrfaqes. Reformat e tij s'kanė esencė, s'kanė thelb, s'kanė shpirt.

Edvin, mos shko! Do ndezėsh fuēinė e barutit; Lėrja kohės tė shėrroj plagėt

Pėr ironi sivjet ishte 100 vjetori i fillimit tė Luftės sė parė Botėrore (28 korrik 1914), shkak i sė cilės (siē dihet) ishte pikėrisht njė nacionalist serb qė vrau me atentat arkidukėn austriak, Franz Ferdinand, dhe gruan e tij nė Sarajevė.

Serbia s'ka masakruar asnjė ortodoks shqiptar! A quhet vizita Ramės nė Serbi?

Fakt historik ėshtė se ortodoksit shqiptarė kanė qenė tė "privilegjuar" nė kėtė aspekt krahahsuar me shqiptarėt e tjerė. Ata nuk jane vrarė e masakruar nga serbėt, pėrkundrazi jane seleksionuar (lėnė mėnjanė) prej tyre, kur ndėrmereshin fushatat e shkretimit serb ndaj vend-banimeve shqiptare.

Vizita e Ramės nė Serbi nėnkupton Shqipėrinė fajtore, penalizon lojtarėt tanė

Cdo vezhgues i paanshėm kėshtu do e interpretonte vizitėn e kryeministrit tė Shqipėrisė vetėm disa ditė pas asaj qė ndodhi nė Beograd, si kėrkim falje tė Shqipėrisė ndaj Serbisė. Kurse komisioni disiplinor i UEFA-s, qė do marr vendimin tė nesėrmen e vizitės sė Ramės, do e konsideroj vizitėn si tėrheqje tė Shqipėrisė, dhe se Shqipėria ėshtė e hapur ndaj ēdo lloj vendimi.

E ē'rėndėsi ka ē'vendos UEFA! Europės gjithmonė i ka shpėtuar nga Serbia!

Nuk ka rėndėsi ēfarė do vendosin ca burokratė burracakė europianė nė UEFA. Megjithėse ēėshtja ėshtė fare teknike, dhe zbatimi i verbėr i rregullores fajėson qartė vendin mikėpritės, ata po fusin tani lloj-lloj elementėsh idiotė politikė thjesht e vetėm tė kompromentojnė vendimin.
| 1 | 2 | 3 | ...| 132 | 133 | 134 | Tjetra»