Shqiptarėt dhe Hebrenjtė gjatė shekujve - Nga Apostol Kotani

Dr. Apostol Kotani (autor i librit "Shqiptarėt dhe Hebrenjtė gjatė shekujve")
Hebrenjtė e Hungarisė ndihmuan edhe Heroin Kombėtar tė Shqipėrisė dhe tė qytetėrimit evropian, Gjergj Kastriot Skėnderbeun pėr tė ardhur nė fuqi. Populli shqiptar nuk lejoj qė tė keqtrajtohej dhe persekutohej asnjė hebre, nė njė kohė kur nė vendet e tjera tė Evropės sė pushtuar u shfarosėn 6 milionė nga tė ll milionėt e vendosur nė kėto vende, ndėr tė cilėt 1 milionė e 500 mijė fėmijė. Kjo e nxori Shqipėrinė nė vendin e parė nėEvropė ndėr vendet e pushtuara nga nazifashistėt. Duhet thėnė se edhe hebrenjtė e ndihmuan me sa mundėn popullin shqiptar nė luftėrat pėr liri dhe pavarėsi si nė luftėn e Vlorės me 1920 por sidomos gjatė luftės Antifashiste. (Zgjodhi pėr ribotim: Baki Ymeri)

Rruga nėpėrmjet sė cilės ka kaluar gjatė historisė sė tij shumė-shekullore populli izraelit, ėshtė njė rrugė e gjatė plot vuajtje dhe pėrpjekje titanike, kundėr pushtuesve tė ndryshėm, pėr tė mbijetuar si popull e si komb, pėr tė ruajtur gjuhėn, kulturėn materiale e shpirtėrore dhe identitetin kombėtar.
Ashtu si populli shqiptar edhe populli izraelit janė popuj qė kanė jetuar dhe punuar nė trojet dhe pasuritė qė u ka falur natyra, pra kanė qenė dhe janė paqedashės dhe historia shumė shekullore nuk ka as edhe njė rast tė vetėm qė tė kenė pasur lakmi pėr trojet apo pasuritė e tė tjerėve... Pėrkundrazi, tė tjerėt na kanė pasur lakmi, si pėr pasuritė natyrore ashtu edhe pėr pozitėn gjeografike strategjike. Tė tjerėt na kanė sulmuar, na kanė pushtuar dhe na kanė shkatėrruar vlera tė mėdha e tė pallogaritshme, njerėzore, materiale dhe ekonomike, vlera tė mėdha historike. Nuk ka popull nė botė qė tė ketė vuajtur aq shumė dhe tė ketė pasur aq pėrndjekje dhe shpėrngulje masive, sa populli izraelit. Shumė herė ai ka qenė i detyruar tė braktisė atdheun e vet e tė emigrojė nė tė katėr anėt e rruzullit tokėsor. Emigrimet e izraelitėve janė tė pashembullta nė histori. Historia e popullit hebre e ka zanafillėn 4000 vjet mė parė me patriarkun Abraham dhe pasardhėsit e tij Isak dhe David. Para 2000 vjetėsh izraelitėt kanė qenė skllevėr tė faraonėve, por me luftėra e pėrpjekje tė vazhdueshme u ēliruan prej tyre dhe krijuan shtetin e vet me kryeqendėr Jerusalemin. Pas 400 vjet skllavėrimi populli hebre arriti tė fitojė lirinė falė udhėheqjes sė Moshės. Sipas tregimit Biblik ky ishte i pėrzgjedhuri i Zotit pėr udhėheqjen e popullit hebre, pėr t'a nxjerrė kėtė popull nga Egjipti dhe pėr t'a kthyer nė trojet e veta nė Izrael.
Pas 40 vjet endjesh nė shkretėtirėn e Sinajt, duke marrė si model kodin e vjetėr qė pėrfshinte 10 nenet e tij, u konsoliduan si komb.
Eksodi nga Egjipti la gjurmė tė thella nė memorien e hebrenjve dhe u bė simbol i mbrojtjes sė lirisė dhe pavarėsisė. Kėtė ngjarje hebrejtė e pėrkujtojnė si festėn e pashkėve (Shaėot). Pas shumė vitesh, lanė jetėn nomade dhe ju shtruan bujqėsisė dhe zanateve. Kjo u pasua nga njė zhvillim dhe konsolidim ekonomik dhe shoqėror.

Mbreti i parė Saul

Rol nė kalimin nga organizimi fisnor te hebrenjve nė atė mbretėror ka luajtur Mbreti i parė i tyre Saul dhe pasardhėsit e tij Davidi i parė dhe i dytė. Davidi i dytė mbretėroj nga 1004 deri me 968 para Krishtit. Ky e bėri Izraelin njė nga fuqitė mė tė mėdha tė zonės me njė sėrė ekspeditash ushtarake tė suksesshme, ku midis tė tjerave shėnoj disfatėn pėrfundimtare tė Filistejve. Ndėrkohė, ai krijoj njė varg aleancash me mbretėritė pėrqark. Ai unifikoj 12 atribute nė njė mbretėri dhe bėri kryeqytet Jerusalemin.
Pėr rrjedhojė autoriteti i Izraelit u bė i njohur nė hapėsirėn nga Egjipti deri nė Detin e Kuq dhe Lumin Eufrat. Por nė kohėn e mbretėrimit tė Solomonit, filluan tė lindnin pakėnaqėsi ndaj monarkisė Divissa, nė njė pjesė tė mirė tė popullsisė, pėr shkak tė ambicieve dhe planeve tė tij ambicioze pėr interesat e veta fisnore. Me vdekjen e Solomonit vendi u nda mė dysh, nė mbretėrinė Jugore dhe atė Veriore. Qė u emėrtuan: Izraeli dhe Judea . Izraeli pėrfshiu territorin e 10 tribuve me Kryeqytet Samarina. Kjo mbretėri jetoj 200 vjet nėn drejtimin e 19 mbretėrve. Ndėrsa territori i Judesė dhe Beniaminit nė Jugė u qeveris nga Jerusalemi pėr 400 vjet nga njė numėr i njėjtė mbretėrish, tė dinastisė David. Por mė pas, ekspansioni i mbretėrive tė Asirisė dhe Babilonisė solli kontrollin mbi Izraelin, dhe mė pas edhe mbi Judenė. Mbretėria e Izraelit u shkatėrrua mė 722 para Krishtit dhe popullsia u deportua nė Egjipt. Njė shekull mė pas Babilonia pushtoj Mbretėrinė e Judesė dhe rrafshoj qytetin nė vitin 586 para Krishtit. Nė vitet 538 para Krishtit vendi u pushtua nga Persėt dhe mė 333 deri mė 142 para Krishtit sunduan Helenėt. Nga viti 142 deri nė vitin 63 sundoj dinastia Asmora. Kurse nga viti 63 para Krishtit deri mė 313 sunduan Romakėt dhe nga viti 313 deri mė 616 sunduan Bizantėt. Nė vitin 636 ranė nėn sundimin Arab dhe atė Egjiptian, sundim qė zgjati deri me 1099. Nga ky vit deri mė 1291 ka qenė periudha e kryqėzatave. Nė vitin 1292 ranė nėn sundimin e Mamlikėve qė zgjati deri nė vitin 1516.
Sundimi Osman

Nga 1517 deri mė 1917 ranė nėn sundimin Osman. Dhe nga 1917 deri me 1948 u bėnė protektorat i anglezėve. Pra njė jetė tė tėrė plot invazione, sulme, pushtime, shpėrngulje dhe shkatėrrime ka pasuar gjatė jetės sė tij populli hebre Kundėr zgjedhės sė egėr tė Perandorisė Osmane populli hebraik shpėrtheu shumė herė kryengritje, ndėr tė cilat mė e fuqishmja dhe mė masivja ishte kryengritja Mesiane qė shpėrtheu nė vitin 1665 dhe qė vazhdoj pėr shumė vite dhe pati pėrhapje tė gjerė nė shumė vise tė Perandorisė Osmane. Udhėheqėsi i kėsaj Kryengritjeje ka qenė Zabataj Zevi, qė u bė njė nga figurat mė tė shquara tė Izraelit, me vlerat e njė Apostulli. Perandoria Osmane e dėnoi me vdekje Zabatain, me shpresė qė tė zbuste valėn e kryengritjeve, por ajo vazhdoi edhe mė me furi. Sulltani u detyrua ti falte jetėn, por e internoj pėrjetėsisht me gjithė familje nė Ulqin. Por duke parė se Ulqini ishte nyje komunikuese me botėn e jashtme, e transferoj nė Sanxhakun e Beratit, i cili nė atė kohė pėrfshinte edhe Vlorėn dhe Sarandėn. Lėvizja kryengritėse vazhdoj deri nė vitin 1700.
Pas shembjes sė Perandorisė Osmane, nga viti 1918 deri nė vitin 1948 Izraeli u bė protektorat i anglezėve. Nė kėtė vit ju dha pavarėsia dhe gjithė hebrenjtė qė mundėn tė mbijetonin, ti shpėtonin inkuizicionit spanjoll e portugez tė dhjetėvjetorit tė fundit tė shekullit XV dhe sidomos ata qė mbijetuan nga holokausti nazist gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, u kthyen nė atdheun e tyre dhe mė 14 maj tė vitit 1948 krijuan shtetin e pavarur tė Izraelit me Kryeqytet Tel-Avivin. Populli hebraik i ka dhėnė shoqėrisė njerėzore njė sėr figurash tė shquara tė pėrmasave botėrore tė fushave tė shkencės, teknikės kulturės e mendimit filozofik.. Ndėr ta do tė pėrmendja shkencėtarin e madh Albert Anshtain, financierin e madh Haim Solomonin, i cili nė momentet mė kritike tė luftės pėr ēlirimin e gjashtė shteteve tė Amerikės, qė sundoheshin nga kolonizatorėt anglezė 1774-1776 ndihmoj financiarisht Xhorxh Uashingtonin pėr tė vazhduar luftėn deri nė fitore dhe nė krijimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe, nuk pranoj as kthimin e ndihmės sė dhėnė, dhe asnjė ofertė tjetėr materiale veē pėrjetėsimit tė aktit tė tij bamirės nė historinė e SHBA, gjė qė u kurorėzua me vendosjen nė krye tė shqiponjės sė emblemės shtetėrore tė Yllit tė Davidit dhe tė shandanit hebraik nė trupin e shqiponjės. Kjo u pasua mė vonė me vendosjen e portretit tė Haim Solomonit nė monedhėn 10 dollarėsh dhe mė 1975 me botimin e njė pulle tė posaēme nga Presidenti Ronald Regan.

Hebrenjtė e Hungarisė

Hebrenjtė e Hungarisė ndihmuan edhe Heroin Kombėtar tė Shqipėrisė dhe tė qytetėrimit evropian, Gjergj Kastriot Skėnderbeun pėr tė ardhur nė fuqi. Nė pėrkujtim dhe nderim tė kėsaj ndihme ai vendos nė krye tė shqiponjės Yllin e Davidit Ishte me origjinė hebraike edhe Leo Aleksandri me shtetėsi Austriake qė mė 1913 botoj njė libėr tė posaēme mbi barbaritė serbe dhe malazez kundėr shqiptare, tė ilustruar me shembuj konkretė, si dhe shkrime tė tjera mbi virtytet e larta morale dhe bukuritė natyrore tė Shqipėrisė.
Duke pasur karakteristika tė pėrbashkėta, fate tė pėrbashkėta, midis popullit shqiptar dhe popullit hebraik, midis tyre u vendosėn marrėdhėnie tė ndėrsjellta qė nga shekujt para Krishtit, qė u pasuan nė vitin 70 tė erės sė re, me zbarkimin nė tokėn shqiptare tė njė numri hebrenjsh tė marrė skllevėr nga Perandoria Romake pas pushtimit, tė Israelit, tė cilėve, fati u pėrplasi anijen me tė cilėn lundronin, nė bregdetin tonė tė Jonit, dhe u vendosėn nė tokėn shqiptare.

Hebrejte nė tokėn shqiptare

Presupozohet tė jenė vendosur nė fshatin Fterrė, rreth 10 kilometra nga Saranda, ku gjenden edhe njė sėrė toponimesh edhe emra njerėzish me prejardhje hebraike. Nuk ėshtė gjithashtu i rastėsishėm qė nė qytetin e Sarandės ėshtė zbuluar edhe njė shandan hebraik nė moyaik. Mbi 550 familje me mijėra pjesėtarė, tė pėrndjekur nga inkuizicioni spanjoll e portugez, mė 1492, erdhėn gjithashtu nė Shqipėri dhe u vendosėn nė Vlorė, Berat dhe Elbasan. Kėta u pasuan mė vonė me ardhje tė tjera tė dhjetėra e dhjetėra familjeve nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX dhe gjysmėn e parė tė shekullit XX. Nga Selaniku e Janina dhe u vendosėn nė Gjirokastėr, Delvinė dhe Vlorė. Pritja dhe trajtimi i mirė, marrėdhėniet e mira tė ndėrsjellta, qė erdhėn gjithnjė duke u forcuar, lanė gjurmė tė thella, jehona e tė cilave i kapėrceu kufijtė e Shqipėrisė. Ėshtė kjo arsyeja qė nė vitet 1933-1934, kur nė Gjermani filloj njė pėrndjekje e egėr nga nazistėt kundėr hebrenjve tė atjeshėm, njė sėrė komunitetesh hebraike tė Evropės dhe Komisariati i Lartė pėr Refugjatėt pranė O.K.B, sytė dhe mendjet, i drejtuan nga Shqipėria si vendi mė i sigurt pėr strehimin dhe mbrojtjen e tyre, dhe i propozuan qeverisė shqiptare sjelljen kėtu tė mijra familjeve, duke ofruar edhe investime pėr bonifikimin e Drinit dhe tė Bunės.
Por kur tratativat ishin nė pėrfundimin pozitiv, ndėrhyri qeveria fashiste italiane e cila kishte qėllim tė sillte kėtu kolonė italiane, kėsisoj marrėveshja nuk u arit. Pavarėsisht nga kjo dhe kushteve tė rėnda qė u vuri qeveria zogiste me vendime tė posaēme nė janar dhe nė shkurt tė vitit 1939, pėr tė hyrė nė Shqipėri qoftė edhe si turistė apo si kalimtarė tranzit, hebrenj nga Gjermania, Austria dhe Polonia gjetėn rrugė e mundėsi pėr tė ardhur dhe strehuar nė Shqipėri. Mė pas me shtimin e rrezikut nazit, gjatė viteve 1941-1942 dhe 1943 nė Shqipėri me rrugė e forma tė ndryshme erdhėn mbi 1000 hebrenj edhe nga Austria, Hungaria, Bullgaria, Jugosllavia, Greqia etj. dhe u strehuan nė Berat, Kavajė, Krujė, Durrės, Tiranė, Burrel, etj. Populli shqiptar duke parė se po ndiqeshin e masakroheshin njerėz tė pafajshėm, u zgjati dorėn e miqėsisė, u hapi dyert e shtėpive, u hapi zemrat, u dha besėn e shqiptarit, i strehoj dhe i mbrojti nga ēdo rrezik qė iu kanos. Dhe kjo u bė nė njė kohė kur edhe vetė Shqipėria ishte e pushtuar nga nazifashistėt, kur prej tyre ishin djegur e shkatėrruar qindra fshatra dhe dhjetėra e dhjetėra krahina dhe kur vetė populli ndiqej e persekutohej jo vetėm pėr Luftėn Antifashiste por edhe pėr strehimin dhe mbrojtjen e hebrenjve. Dhe kur vetė populli shqiptar vuante pėr bukėn e gojės.
Populli shqiptar nuk lejoj qė tė keqtrajtohej dhe persekutohej asnjė hebre, nė njė kohė kur nė vendet e tjera tė Evropės sė pushtuar u shfarosėn 6 milionė nga tė ll milionėt e vendosur nė kėto vende, ndėr tė cilėt 1 milionė e 500 mijė fėmijė. Kjo e nxori Shqipėrinė nė vendin e parė nė Evropė ndėr vendet e pushtuara nga nazifashistėt. Duhet thėnė se edhe hebrenjtė e ndihmuan me sa mundėn popullin shqiptar nė luftėrat pėr liri dhe pavarėsi si nė luftėn e Vlorės me 1920 por sidomos gjatė luftės Antifashiste. Ata ndihmuan jo vetėm financiarisht dhe materialisht por edhe me pjesėmarrje tė drejtpėrdrejtė nė luftė tė dhjetėra hebrenjve pėrkrah partizanėve shqiptarė. Nėntė prej tyre dhanė edhe jetėn duke luftuar, qė forcuan edhe mė tej me gjakun e tyre miqėsinė e hershme shqiptaro-izraelite. Kjo miqėsi do tė forcohej edhe mė shumė nė vitet e pas luftės me ndihmesėn qė dhanė nė fushėn e shkencės, teknikės, ekonomisė, financės, mjekėsisė, etj. Atė e forcuan edhe dhjetėra lidhje martesore tė ndėrsjellta dhe vendosja e marrėdhėnieve shtetėrore mė l9 gusht 1991 ndėrmjet qeverisė Shqiptare dhe asaj izraelite.
Po ashtu edhe vlerėsimi qė i ka bėrė dhe i bėn popullit shqiptar pėr shpėtimin e hebrenjve, duke e vendosur Shqipėrinė dhe familjet shqiptare nė krye tė tabelės sė parė nė murin memorial nė Muzeumin e Yad Ėashemit apo dhe nė Muzeumin e Holokaustit nė SHBA, gjė qė as qė mendohej tė bėhej as nga shteti shqiptar por edhe as nga familjet strehuese dhe shpėtuese tė hebrenjve. Nė kėtė pėrvjetor tė shtetit tė pavarur Nė kėtė pėrvjetor tė shtetit tė pavarur Izraelit, duhet nėnvizuar gjithashtu fakti se as dėbimet masive shekullore, as masakrat e shkatėrrimet dhe as asgjėsimi fizik i miliona hebrenjve, pėrfshi dhe l milion e gjysmė fėmijė, nuk e shuan dot kėtė popull vital dhe kėtė vend tė shenjtė. Ai mbijetoj edhe pse nė kushte tejet tė vėshtira dhe tė pa shembullta nė histori. Pas luftės, hebrenjtė e shpėrndarė nė tė katėr anėt e botes, qė mbi jetuan u kthyen nė atdheun e vet, sikurse u kthyen edhe ata qė ishin strehuar nė Shqipėri. Gjatė kėtyre 60 vjetėve tė jetės nė pavarėsi, Izraeli, ndonėse njė vend i vogėl, qė trashėgoj nga e kaluara shkatėrrime tė mėdha, pakėsim tė ndjeshėm tė popullatės dhe tė mjeteve financiare, ka dhėnė dhe po jep njė shembull tė madh pėr zhvillimin e lartė ekonomik-shoqėror e kulturor dhe nė tė gjitha fushat, zhvillim pėr tė cilin edhe neve gėzohemi, ashtu sikurse edhe indinjohemi kur forcat reaksionare, keqdashėse pėr rreth kufijve tė tij, nuk i lėnė tė qetė tė jetojnė punojnė dhe zhvillohen nė paqe dhe miqėsi, sikurse ėshtė dėshira e vetė popullit izraelit.
Me kėtė rast urojmė qė tu jepet fund akteve dhe veprimeve terroriste kundėr popullit izraelit, qė kurrė nuk i ka rėnė mė qafė ndokujt, kundėr kėtij populli dhe vendi qė ėshtė tempulli i krishterimit, i veprave madhėshtore historike, siē ėshtė Jerusalemi, vend i rrallė i bashkėjetesės dhe tolerancės fetare, ku bashkėjetojnė nė harmoni, Hebrenj, tė krishterė dhe myslimanė.

Nga Apostol Kotani


11/01/2009 - 10:17:03 | Komente: 1 | Shikuar: 4899 | Print | Email | Lart
« Para | Tjetra »
Komentet

  1. Postuar nga: Guri Naimit D

    Ju rojme gezuar vitin e Ri 2011 gazetes suaj sa lexuesve kudo te jene. Nga Torontua ju pershendes .Z.Apostol Kotani ju faleminderit per librin derguar ketu ne Toronto.Na dergo te tjere.
    Guri Naimit D.

Shkruaj koment
 

Komentet mund të postohen nga:
(1) anëtarët e blogut, duke loguar në formën e vendosur në anë (regjistrohuni këtu nëse nuk jeni).
(2) jo anëtarët, komentet e te cilëve publikohen pas aprovimit



:

:



BBCode:[b] [i] [u] [s] [color=] [size=] [quote] [code] [email] [img] [youtube]