Multikulturalizmi, Politika dhe Vlerat Morale nė Maqedoni

Po tė ndėgjonim jetėn atėherė ajo do tė na hudhte mbi brengat e panumėrta tė udhėtarėve nė pakthim. Do tė stilizonim shkronjat dhe veprimtarinė e dendur, e harmonizimin do e futnim nėn qenien postmoderniste. Do tė lindim nė pamėshirėn e ndjenjave dhe do tė soditeshim deri nė Amshim...
Maqedonia prej ekzistimit tė saj ka qenė njė shoqėri multietnike. Qė nga ilirėt e lashtė, Aleksandėr Makedonski, Filipi i II e deri nė ditėt tona kjo shoqėri u pėrbė nga ngjyra tė nacionaliteteve dhe feve tė ndryshme, qė nga paganizmi i ilirėve e deri te Islami i shqiptarėve. Sistemet e vlerave nė kėtė vend ishin tė rregulluara dhe tė ambientuara nė mėnyra tė ndryshme, sistemi ligjor ka pasur kahje laike dhe fetare, dikur ekzistonte forma pagane e udhėheqjes sė vendit, njė kohė ky vend udhėheqej nga kanonet ortodokse, pastaj ishte nėn juridiksionin katolik, e mė vonė nėn sheriatin islam, pastaj nė ateizmin shkencor tė Partisė sė Punės dhe sė fundi nė laicizmin botėror ku kisha dhe shteti janė tė ndara me rrole dhe me obligime. Gjitha kėto periudha ishin tė pėrshkruara me luftėra dhe me ngjarje tė rėndėsishme historiko-shoqėrore. Ndodhėn transformimet e mėdha botėrore ku pjesėmarrės sė kėtyre transformimeve ka qenė edhe kjo shoqėri aq shumė multietnike dhe multikulturore. Dikur ishte e ndarė nė pjesė : njėherė nėn ombrellėn e Bullgarisė, dikur nėn juridiksionin e Perandorisė Osmane, pastaj nėn mbretėrinė SKS, mė vonė e ndarė dhe e bashkangjitur mė Italinė, nė luftėn e dytė u bashkua mė Jugosllavinė e sot, sot ka mbetur e njėjta shoqėri me tiparet e saja historike. I vetmi ndryshim i kėsaj shoqėrie qėndron nė atė se numri i popullsisė ėshtė rritur dhe se ky vend ka fituar njė suverenitet nė letėr dhe ėshtė e njohur nga shumica e shteteve nė botė si e pavarur dhe e lirė. Por, me emrin e vet ashtu si duhet ta ketė kjo republikė nuk njihet sot e kėsaj dite nga ana e Greqisė.
Shqiptarėve tė Maqedonisė duhet t`i interesoj njejtė si maqedonėve se pse nuk e njehė Greqia Maqedoninė me emrin e saj Republika e Maqedonisė por si ish-republikė e Jugosllavisė... Kėtu nuk biem ndesh me nacionalizmin shqiptar pozitiv dhe nuk kreirojmė njė nacionalizėm hibrid tipit tė njė shqiptari tė Maqedonisė. Ne duhet ta llogarisim veten si shtetėformues tė kėtij vendi dhe jo si minoritet. Pėr ne nuk vlenė formula e Badenterit, por si duket maqedonėt na varėn dhe na bėnė tetė mė dy..
Kushtetuta e Maqedonisė duhet tė ndryshoj patjetėr nė ato segmente ku pėrmenden tė drejtat e nacionaliteteve nė kėtė vend. Kjo kushtetut i bėnė tė padrejtė popullit shqiptar tė kėtij vendi duke i llogaritur sikur njė minoritet tė njejtė me minoritetet tjera kėtu nė vend sic bie fjala me: romėt, turqit, vllehėt etj... Populli shqiptar nuk ėshtė njė popull karakteristik sic janė vllehėt dhe romėt. Vllehėt kanė aftėsi qė tė depėrtojnė nėpėr tė gjitha institucionet financiare dhe tė udhėheqin me to ashtu si duan ata, nuk kanė vendin e tyre bėrthamor, kanė gjuhė tė veten, por nuk kanė stemė dhe nuk kanė vatan. Romėt jetojnė edhe nė borė edhe nė shi, edhe me shkronjat bashkė, edhe pa to rrafsh, cka tė gjejnė shesin, kanė aftėsi tė mėdha nė tregėti. Por, nuk kanė shtet bėrthamė tė tyre, nuk kanė popull ku do tė duhej tė thirreshin dhe nuk kanė se pse tė luftojnė pėr tė drejtat e tyre nacionale. Ato njohin vetėm tė drejtat e tyre ekonomike dhe jetojnė si njė shoqėri hibride nė Maqedoni. Kėto krahasime qė bėj, nuk kam pėr qėllim qė t`i pėrbuzė romėt dhe vllehėt, por dua qė tė cekė rėndėsinė e njė populli tė lashtė nė Ballkan, njė popull i cili u bė shtetėformues pėr dy shtetė nė Ballkan, Mali i Zi dhe Maqedonia, njė popull me dy Republika dhashtė Zoti, Kosova dhe Shqipėria, njė popull me kulturė tė lashtė nė civilizimin evropian : Arbėreshėt dhe Camėt... Kėto jemi ne nuk mundemi tė ndryshojmė. Shqiptarėt gjatė gjithė historisė u munduan qė tė marrin pjesė nė jetėn politike nė Maqedoni, por gjithmonė ishin tė censuruar dhe tė diskriminuar nė tė gjitha aspektet e mundshme. Kishim rastet qė tė tregojmė veten se sa jemi tė aftė dhe kur na u mundėsua njė veprim i kėtillė tė mirėn tonė e shijuan edhe popujt tonė pėrreth. Por, kur filluan qė tė na sulmojnė dhe kur u munduan qė tė na asimilojnė atėherė kjo shoqėri filloi qė tė ngecė dhe tė mos vazhdojė zhvillimin e saj ekonomiko politikė.

Sinteza te pazgjidhura

Maqedonia pėrfundimisht duhet qė ta pranojė se ekzistenca e saj varet direkt nga elani dhe vullneti i shumicės shqiptare nė Ballkan. Lėvizjet radikaliste kombėtare qė janė tė arsyeshme nė Ballkan, edhe ato do i bėnin dobi Maqedonisė poqese ajo do tė dinte qė tė pėrdorė njė diplomaci proshqiptare dhe ta ruaj vetėn nga gafat dhe ndarjet e teorive tė politikanėve tė ndryshėm. Ėshtė mirė qė edhe nė planin politikė dhe nė ekonomikė ky shtet tė bashkėveprojė nė kėtė kartė po deshti qė tė krijojė njė mirėqenie tė madhe ekonomike. Kėtij vendi mė nuk i duhet njė bashkėpunim me Serbinė, pėr arsye se ajo bėnė hesapet e saja me Greqinė dhe Bullgarinė qė Maqedoninė ta pėrdor si mashė pėr tė mos i djegur duart nė Iliri... Marrėveshja e arritur ndėrmjet serbėve dhe shqiptarėve tė Kosovės qė u realizua nė Kumanovė ishte njė akt strategjikė qė po diti kjo udhėheqėsi politike ta pėrdorė nė favor tė rregullimit tė raporteve mė popullin shqiptar nė Ballkan, pėr njė periudhė bukur tė gjatė do tė ishte nė favor... Por, politika e zymtė qė u realizua nė kėtė vend sjelli deri te problemet mes kufirit tė Maqedonisė dhe Kosovės, ku pėrmes Serbisė sė vjetėr Maqedonia mundohet qė ta cėnojė njė pjesė tė suverinitetit tė Kosovės.

Ndarje jo e drejtė

Shqiptarėt e Maqedonisė jetojnė kryesisht nė pjesėn e saj perėndimore, njė pjesė pjellore dhe mjaft e bujshme, njė pjesė e mbuluar nga mali i pasur mė pisha dhe, pemė e perime tė ndryshme. Nuk ėshtė e drejtė qė tatimet qė mblidhen pėr mbushjen e buxhetit tė Maqedonisė, pjesa mė e madhe tė jetė prej Tetovės dhe Gostivarit, e Prilepi, Manastiri, Shtipi, Strumica, tė rrijnė dhe tė mos paguajnė tatime. Kėndej mirren tatime nga kėto dy vende nė mėnyrė marramendėse, ndėrkaq investimet e Qeverisė sė Maqedonisė hudhen nė Manastirė, Prilep, dhe Shtip... Kalkulimet financiare qė i kryen Qeveria e Maqedonisė i bazon mbi numrin e madh tė popullsisė shqiptare nė kėtė vend. Nuk ėshtė e drejtė qė rryma elektrike tė paguhet 60-70% ma shtrenjtė nė Tetovė, Gostivar dhe nė pjesėn Shqiptarė tė Maqedonisė si nė Kumanovė, Strugė, Kėrcovė, Ohėr, etj, krahas Strumicės, Makedonski Brod, Kicevės etj... Gjitha kėto padrejtėsi bėhen me qėllim qė shqiptarėt tė jetojnė si populli romė nė kėtė vend, dhe duke i pamundėsuar investime e reja ekonomike, duke i pamundėsuar njė fluks pozitivė tė pėrfitimit nga distribuomi i buxhetit tė Maqedonisė, shqiptarėt pėr njė periudhė tė gjatė do tė mbeten kėtu ku janė nė njė rrugė qorrsokakė....

Mėrgata, rruga e vetme!!

Tė detyruar nga sistemi politikė dhe ekonomikė nė kėtė vend shqiptarėt detyrohen qė tė marrin rrugėn dhe nga kjo shoqėri multikulturore dhe etnike tė shkojnė dhe tė bėhen pjesė e shoqėrive amerikane dhe evropiane... Bile kohėt e fundit po ndodhin edhe disa dukuri mė tė dhimbshme pėr kėtė popull nė vendin tonė ku shumica e prindėrve dhe vėllezėrve tanė nė pamundėsi pėr tė nxjerrur leje pėr qėndrim nė shoqėritė amerikane dhe evropiane shkojnė dhe punojnė nė zona tė rrezikshme tė Azisė.. Binden qė pėr pak para tė punojnė edhe nė Irak dhe nė Afganistan, ndėrkaq pse kėndej ėshtė gjendje lufte ato nuk i intereson shumė njė gjė e kėtillė. Rasti ėshtė i njejtė si nė kohėn e trazirave tė 97` nė Shqipėri. Ku e gjithė bota iu vėrsul Sali Berishės qė tė mos shpallė gjendje tė jashtėzakonshme nė vend, Italia njė fqinjė i Shqipėrisė duke u frikuar nga fluksi i madh i refugjatėve shqiptar, hic pa pasur trazira shpalli gjendje tė jashtėzakonshme...No Coment..

Prishja e Moralit

Tetova qyteti i studentave shqiptar. Nė Tetovė i ke gjitha tė mirat e shqiptarisė, por edhe gjitha tė kėqijat. Kėtu lindin intelektualėt e ardhshėm shqiptar, por edhe nga kėto dalin tradhtarėt e kombit tonė. Vendtakim i djallit dhe engjėllit. Para disa kohėsh disa njerėz tė mirė thonin se po shkojė nė Tetovė tė marrė pak moral, sot nė Tetovė prishet moral... Skandalet e fundit qė ndodhėn nė Tetovė qė lidhen padyshim me krejt popullin shqiptar kudo qė janė, ėshtė pėr tė qarė... Njė baba 55 vjecar e pėrdhunon vajzėn e tij 20 vjecare.Edhe prindi edhe vajza shqiptar. Pastaj ndėgjohet njė skandal pėr seks oral nė njė shkollė tė mesme tė Tetovės. Sikur kėto raste tė ndaleshin me kaq ne ndoshta edhe do tė pėrbinim tė gjitha, por sė fundi fare njė vajzė shqiptare nga ky vend bėnė seks me njė qen..Zot na ruaj... A aq posht kemi rėnė ne si popull??? Ku ėshtė ajo Tetova e Abdurrahman Pashės, ku ėshtė ajo Tetova e Ibrahim Dalliut? Athua vallė Tetova kaq shpejt e harroi Rexhep Vokėn???
Kėto ngjarje qė janė duke ndodhur nė kėtė vend janė vetem nė dėmin e krejt popullit shqiptar dhe nuk bėnė qė tė heshtim aspak. Ku qėndron faji i tė gjitha kėtyreve? Mungesa e besimit nė Zotin padyshim, ėshtė i vetmi faj pse ndodhin tė gjitha kėto gjėra. Ju lusė tė gjithėve qė tė mendojmė thellė rreth kėtyre punėve dhe secili tė kontribuojmė pėr ndalimin e kėtyre punėve tė ndyta qė nga : hoxhallarėt, prindėrit, djemtė, vajzat, puntorėt, puntorėt, profesorėt, profesorėt e deri tek pastruesit e rrugėve...

Akrobacion...

Ne si shoqėri shqiptare nė kėtė vend duhet qė tė behemi shembull dhe pishtar pėr tė mirė dhe tė luftojmė dhe urrejmė tė kėqijat. Duhet qė t`i lidhim ngushtė vlerat kombėtare me ato fetare, tė mėsojmė zotėsitė e ndryshme shoqėrore dhe tė organizohemi pėr njė tė mirė tė pėrbashkėt. Tė mos lejojmė qė amoralėt tė na udhėheqin, por tė krijojmė kuadrot tona tė ushqyera me moral dhe me mirėsi...
Nėse e dojmė shqiptarinė, ta bėjmė kėtė pėr hir tė Perėndisė....

Nga Hamdi Nuhiju

« Para - Tjetra »
-------------------

Komentet

S'ka koment!


 

Komentet mund të postohen nga:
(1) anëtarët e blogut, duke loguar në formën e vendosur në anë (regjistrohuni këtu nëse nuk jeni).
(2) jo anëtarët, komentet e te cilëve publikohen pas aprovimit



:

:



BBCode:[b] [i] [u] [s] [color=] [size=] [quote] [code] [email] [img] [youtube]